blaizgas

blaĩzgas sm. (4) Nmn plonas retas audeklas, suskidęs drabužis: Kelnės susinešioję visai, likę vien blaĩzgas Vlk. Šitokiais blaizgaĩs apsirengęs sušalsi Knv. Išaudė drobę kai blaĩzgą, ir prinešiosi tu iš jos marškinių! Rod. Kokiu tu čia blaizgučiù apsirengei? Knv.