- blaizgas
- blaĩzgas sm. (4) Nmn plonas retas audeklas, suskidęs drabužis: Kelnės susinešioję visai, likę vien blaĩzgas Vlk. Šitokiais blaizgaĩs apsirengęs sušalsi Knv. Išaudė drobę kai blaĩzgą, ir prinešiosi tu iš jos marškinių! Rod. Kokiu tu čia blaizgučiù apsirengei? Knv.
Dictionary of the Lithuanian Language.